Patient & Family Education Materials

Start over with a New Search

Bronchiolitis (Hmong)

Cov Kab Mob Hlab Ntsws: Txoj Hau Kev Saib Xyuas Kho Mob Rau Koj Tus Me Nyuam

Nyob rau thaum kev tuaj ntsib kws kho mob rau hnub no, tus kws muab kev saib xyuas kho mob rau fab kev noj qab haus huv tau kuaj pom tias koj tus me nyuam muaj cov kab mob hlab ntsws. Cov me nyuam yaus uas muaj cov kab mob hlab ntsws muaj tus kab mob vais lav uas ua rau hnoos thiab hawb pob. Ua raws li cov lus qhia no txhawm rau los saib xyuas koj tus me nyuam. Koj tus me nyuam yuav hnov tias zoo tuaj nyob hauv li ib lub lim tiam los sis li ntawd, tab sis kev hnoos yuav tseem muaj txuas ntxiv mus li ntau lub lim tiam.

Cov lus qhia txog kev saib xyuas

  • Sim siv lub twj ua kom muaj hws uas tsim tau cov hws txias, tshwj xeeb mas yog thaum koj tus me nyuam tab tom pw tsaug zog. Ntxuav lub twj tsim hws tom qab kev siv tag txhua zaum.
  • Rau tus me nyuam mos uas txhaws ntswg, koj tuaj yeem pab kom muab tau cov ntswg tawm los nrog kev siv cov teev dej ntsev (dej ntsev) thiab rab koob txhaj tshuaj:
    • Muab 2 teev kua ntsev rau qhov ntswg tso mus rau hauv koj tus me nyuam mos lub qhov ntswg.
    • Siv rab koob txhaj tshuaj txhawm rau los ntxuav cov ntswg tawm.
    • Tsis txhob siv rab koob txhaj tshuaj ntau txog peb zaug hauv ib hnub vim tias nws yuav ua rau koj tus me nyuam lub qhov ntswg mob tau los sis ua rau o tau.
  • Xyuas kom paub tseeb hais tias koj tus me nyuam haus dej kom ntau txaus. Yog tias koj tus me nyuam ho ua ib teg haus kom ntau tsis tau, ces muab me ntsis dej rau haus ntau zaus los ntawm kev siv rab diav los sis rab nqus kua tshuaj.
  • Koj tuaj yeem muab cov tshuaj zoo ua npaws rau koj tus me nyuam noj yog tias koj tus kws muab kev saib xyuas kho mob rau fab kev noj qab haus huv hais tias noj los TSIS UA CAS. Siv cov tshuaj no kom raws kiag li kws kho mob hais:
    • acetaminophen (xws li Tylenol® los sis lub npe tshuaj raws li hauv lub khws muag khoom) LOS SIS
    • ibuprofen (xws li Advil®, Motrin®, los sis lub npe tshuaj raws li hauv lub khws muag khoom). Tsis txhob muab cov ibuprofen rau cov me nyuam mos uas muaj hnub nyoog qis dua 6 lub hlis noj.
  • Tsis txhob muab cov tshuaj aspirin rau koj tus me nyuam noj. Nws tuaj yeem ua rau muaj mob loj heev tau.
  • Tsis txhob muab cov tshuaj zoo hnoos los sis zoo mob khaub thuas twg rau cov me nyuam yaus uas muaj hnub nyoog qis dua 6 xyoo noj. Cov ntawd tuaj yeem ua rau muaj cov tsos mob tshwm sim loj heev tau. Nug tus kws muab kev saib xyuas kho mob rau fab kev noj qab haus huv ua ntej koj muab cov tshuaj zoo hnoos los sis zoo mob khaub thuas rau cov me nyuam yaus uas muaj hnub nyoog siab dua 6 xyoo.
  • Tsis txhob cia ib tus neeg twg haus luam yeeb ze koj tus me nyuam. Cov pa luam yeeb ua rau cov me nyuam yaus hnoos thiab txham heev tuaj.

Hu rau koj tus kws txawj ua hauj lwm ntsig txog kev saib xyuas kho mob rau fab kev noj qab haus huv yog tias...

Koj tus me nyuam:

  • ua pa ceev dua li ib txwm
  • tsis noj mov los sis haus dej
  • muaj ib qho twg ntawm cov cim ntawm kev muaj dej tsis txaus rau lub cev no:
    • qhov ncauj qhuav los sis nplaum
    • tso zis tsawg
    • tsis muaj kua muag thaum quaj
  • muaj kev ua npaws tshiab los sis hnyav tuaj
  • tseem hnoos ntxiv tom qab 3 lub lim tiam lawm

Mus rau tom Chav ER yog tias...

  • Koj tus me nyuam ua pa nyuaj.
  • Thaum ua pa, koj tus me nyuam lub qhov ntswg muaj pa kub los sis cov nqaij ntawm cov tav saus lawm hauv.

Hu rau 911 yog tias koj tus me nyuam ua tsis taus pa, ua tsis taus pa uas twb quaj tsis taus li lawm, los sis pib ntsej muag xiav lawm.

Yam Yuav Tau Paub Ntxiv

Dab tsi ua rau muaj tus kab mob hlab ntsws? Cov me nyuam yaus tau cov kab mob hlab ntsws vim tias muaj tus kab mob vais lav — xws li RSV (tus kab mob vais lav syncytial raws txoj hlab ua pa), kab mob rhinovirus (tus kab mob vais lav ua rau mob khaub thuas), los sis tus kab mob khaub thuas (kab mob vais lav khaub thuas) — nkag mus rau hauv lawv lub ntsws. Cov kab mob vais lav tuaj yeem ua rau cov hlab ua pa me khaus uas hu ua kev khaus caj pas. Cov hlab ua pa o thiab muaj ntswg txhaws, ua rau cov me nyuam yaus hawb pob.

Yuav kho tau li cas? Cov kev kho mob feem ntau rau cov kab mob hlab ntsws yog los pab kom cov me nyuam yaus hnov xis nyob thaum lawv lub cev zoo tuaj. Cov tshuaj tua kab mob tsis pab kho cov kab mob hlab ntsws vim tias lawv tsis ua hauj lwm tawm tsam cov kab mob vais lav.

Cov kab mob hlab ntsws puas kis tau rau lwm tus? Cov kab mob vais lav uas ua rau muaj cov kab mob hlab ntsws tuaj yeem kis ntawm ib tug neeg mus rau lwm tus tau. Cia koj tus me nyuam nyob twj ywm hauv tsev tsis pub mus kawm ntawv los sis chaw zov me nyuam kom txog thaum tsis muaj kev ua npaws lawm los sis tsis los ntswg lawm li yam tsawg kawg 24 teev.

Txhawm rau pab tiv thaiv kev sib kis cov kab mob vais lav, tag nrho cov neeg hauv tsev neeg tsim nyog:

  • Hnoos los sis txham rau hauv daim ntaub so ntswg los sis rau hauv lawv sab kaum lauj tshib los sis sab caj npab (tsis yog rau lawv ob txhais tes).
  • Ntxuav lawv ob txhais tes kom huv si thiab siv xab npum thiab dej ntxuav tas li. Txhuam ntev yam tsawg li 20 vib nas this, yaug, thiab so kom qhuav thoob plaws. Qhov no yog qhov tseem ceeb tshwj xeeb mas yog tom qab hnoos los sis txham thiab ua ntej noj mov los sis npaj tej khoom noj. Yog hais tias tsis muaj xab npum thiab dej, cov tshuaj ntxuav tes tua kab mob uas muaj cawv nrog yam tsawg li 60% tuaj yeem muab los siv tau.

Cov kab mob hlab ntsws puas tuaj yeem ua rau muaj teeb meem mus ncua sij hawm ntev? Cov me nyuam yaus uas pw tau mus pw hauv tsev kho mob mus kho cov kab mob hlab ntsws thaum tseem yog me nyuam mos yuav hawb pob ntau dua lwm cov me nyuam yaus. Tab sis tom qab hnub nyoog 10 xyoo lawm, lawv lub hwv tsam yuav hawb pob tsuas muaj li ib yam lwm cov me nyuam yaus xwb.

Cov kab mob hlab ntsws puas tuaj yeem rov mob tau dua? Vim tias muaj ntau yam kab mob vais lav sib txawv tuaj yeem ua rau muaj cov kab mob hlab ntsws tau, tej zaum cov me nyuam yaus yuav mob tau ntau dua ib zaug — tsuas zoo ib yam li mob khaub thuas los sis ua daus no. Kev ntxuav tes yog kev pov thaiv zoo tshaj plaws tawm tsam rau cov kab mob vais lav tau.

Yog tias koj tus me nyuam yug ua ntej txog hnub nyoog yug los sis muaj tus zwj ceeb mob ntsig txog fab kev noj qab haus huv, mus thov txhaj koob tshuaj RSV. Nws tsis tiv thaiv RSV, tab sis nws tuaj yeem ua rau cov kab mob hlab ntsws tsis mob hnyav tuaj yog tias tus me nyuam mos ho tau tus kab mob no.

KidsHealth content from 9/2023

Back To Top

This page is not specific to your child, but provides general information on the topic above. If you have any questions, please call your clinic. For more reading material about this and other health topics, please call or visit Children's Minnesota Family Resource Center library, or visit www.childrensmn.org/educationmaterials.

© 2024 Children's Minnesota